Informacija: 8 (603) 27534
Virbalio ambulatorija: 8 (342) 50135
Vištyčio ambulatorija: 8 (342) 63435

CENTRO GYDYTOJŲ KOMANDA PASIPILDO NAUJA ŠEIMOS GYDYTOJA

Su džiaugsmu norime pranešti,  kad nuo rugpjūčio 1 d. VšĮ Kybartų pirminiame sveikatos centro gydytojų komandos gretas papildys nauja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Šeimos gydytoja dirbs:

  • Pirmadieniais: 08:00 – 16:00
  • Antradieniais: 08:00 – 16:00
  • Trečiadieniais : –
  • Ketvirtadieniais: 08:00 – 16:00
  • Penktadieniais : 08:00 – 16:00

Šeimos gydytojas ne tik tiria, gydo (vaikus ir suaugusiuosius), padeda surasti reikalingą specialistą, bet ir pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, primena, kada reikia pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas. Neaiškiais atvejais – siunčia pacientus specialisto konsultacijai ar į ligoninę.

Jei pageidaujate gydytis VšĮ Kybartų pirminiame sveikatos centre ir norite pasirinkti šią gydytoją savo šeimos gydytoja, ar pasirinkti kitą mūsų centro šeimos gydytoją, prašome kreipkitės į centro registratūrą.

Registruotis šeimos gydytojos konsultacijoms galite jau dabar telefonais:  +370 603 27 534 arba +370 342 30 535.

Linkime gydytojai sėkmės darbuose!

Pagarbiai,

VšĮ Kybartų pirminiame sveikatos centro administracija

Kada skiepytis nuo erkinio encefalito?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus, tačiau geriausia tai padaryti – dabar. Skiepai – efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė.

 

Jeigu skiepijatės nuolatos ir Jums reikalinga sustiprinančioji vakcinos dozė, tuomet geriausia pasiskiepyti 2 savaitės prieš šiltąjį metų laikotarpį (vasario–balandžio mėnesį). Anot Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Kristinos Rudžinskaitės, beveik pusė visų per metus pasiskiepijusių asmenų skiepijasi balandžio ir gegužės mėnesiais.

 

Jei skiepijatės pirmą kartą, bet kuris metų laikotarpis yra tinkamas pradėti skiepijimus nuo erkinio encefalito. Pirmoji vakcinos dozė labiausiai rekomenduojama vasario–kovo mėnesiais, planuojant iki šiltojo metų laikotarpio įskiepyti ir antrąją vakcinos dozę. Antroji vakcinos dozė, priklausomai nuo vakcinos, rekomenduojama po 1–3 mėn. nuo pirmosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus dviem vakcinos dozėmis apsauga išlieka apie metus laiko, tačiau pilnai vakcinacijai būtina nepamiršti pasiskiepyti ir trečiąja vakcinos doze.

 

Visą rekomenduojamą skiepijimo schemą galite rasti mūsų interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/erkiu-pernesamos-ligos/rekomendacijos-gyventojams-2. Intervalai tarp vakcinos dozių gali skirtis renkantis skirtingas vakcinas arba įprastinę ar pagreitintą skiepijimo schemą.

 

Jeigu praleidote sustiprinančiąją vakcinos dozę, skiepijimų pradėti iš naujo nereikia, užtenka pasiskiepyti viena vakcinos doze ir toliau laikytis rekomenduojamų intervalų kas 3–5 metus.

 

Erkinio encefalito vakcina – viena populiariausių vakcinų Lietuvoje, nors skiepijantis tenka susimokėti pačiam. 2018 m. šalyje įskiepyta beveik 123 tūkstančiai šios vakcinos dozių. Per penkerius metus įskiepytų vakcinos dozių skaičius padidėjo daugiau kaip du kartus. Populiaresnė vakcina – apsauganti nuo gripo, kurios 2018 m. buvo įskiepyta beveik 154 tūkstančiai dozių.

 

 

Parengta pagal nvsc.lt informaciją

Skiepai

Kviečiame skiepytis nemokama gripo ir pneumokokinės infekcijos vakcina.

Trumpai apie pneumokokinę infekciją
 
Pneumokokinė infekcija – tai grupė skirtingai kliniškai pasireiškiančių ligų, kurias sukelia Streptococcus pneumoniae bakterijos (arba pneumokokai), aptinkamos beveik pusės sveikų vaikų nosiaryklėse. Yra žinoma apie 100 pneumokokų rūšių, dažniausiai ligas sukelia apie 14 cirkuliuojančių bakterijų padermių. Pneumokokai – viena dažniausių pneumonijų bei vidutiniosios ausies uždegimų priežasčių. Dažnai pneumokokai sukelia sepsį bei meningitą. Šios ligos neretai būna itin sunkios ir net mirtinos mažiems vaikams. Pneumokokai itin grėsmingi asmenims, kurių normali imuninės sistemos funkcija sutrikusi. Dar viena globalinė problema – didėjantis pneumokokų atsparumas antibakteriniams vaistams. Pneumokokai „nešiojami“ sveikų žmonių nosiaryklėje.
Tyrimais įrodyta, kad pneumokokai labai dažnai būna paplitę tarp vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, didžiausias paplitimas – grupėse iki trejų metų amžiaus. Pneumokokai plinta oro lašeliniu keliu. Užsikrėtus vieniems vaikams pneumokokinė infekcija būna besimptomė, o kitiems sukelia vietines gleivinių infekcijas patekimo vietoje, dar kitiems – sistemines išplitusias infekcijas. Pneumokokai, tam tikromis sąlygomis iš nešiotojo nosiaryklės patekę į kitus organus, gali sukelti viduriniosios ausies uždegimus, plaučių uždegimus, bakteriemijas, retai, bet gali sukelti meningitus, pleuros pūlingus uždegimus, sinusitus bei akių junginės uždegimus. Ligos sunkumą gali nulemti nusilpęs vaiko imunitetas, mažų vaikų anatominiai ypatumai bei tai, kad mažų vaikų nosiaryklėje pneumokokų randama ženkliai dažniau. Rizika susirgti pneumokokine infekcija ypač padidėja sergant gripu. Dažnai gripas komplikuojasi pneumokokine infekcija, sunki ligos eiga gali baigtis mirtimi.
Profilaktika – skiepai nuo pneumokokinės infekcijos. Prioritetas teikiamas vaikams, kurie dažnai serga įvairiomis ūmiomis užkrečiamosiomis bei lėtinėmis ligomis, kurių imunitetas susilpnėjęs, kuriems diagnozuota blužnies patologija ir kt.

Visuomenės informavimo kampaniją „Žinoti sveika”

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Teritorinėmis ligonių kasomis nuo šių metų rugpjūčio 20 d. toliau vykdo visuomenės informavimo kampaniją „Žinoti sveika”. Šiuo projektu siekiama neatlygintinai ir neribotą laiką informuoti visuomenę apie ligonių kasų veiklą, šviesti ją aktualiomis sveikatos apsaugos, privalomojo sveikatos draudimo sistemos, šeimos medicinos, racionalaus vaistų vartojimo, prevencinių programų, sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir kitomis svarbiomis temomis.

Visuomenės informavimas vykdomas pasitelkiant vaizdo komunikaciją, t. y. transliuojant vaizdo medžiagą – filmus, socialinę reklamą, informacinius klipus, infografikus – specialiuose ekranuose. VLK parengti informaciniai vaizdo įrašai, sukurti visuomenės švietimo tikslu, maloniai kviečiame pasižiūrėti.

Ką svarbu žinoti apie medicininės reabilitacijos paslaugas?

Ką garantuoja Europos sveikatos draudimo kortelė?

Ką daryti, jei gydymo įstaigoje didelė eilė?

Ką naudingo apie sveikatą galite sužinoti internete?

Kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų pigiau?

Ką svarbu žinoti apie sąnarių keitimo operacijas?​

Privalomojo sveikatos draudimo nauda

Ką reikia žinoti apie vėžio prevencines programas?​